Pirmą kartą Lietuvoje surengtas Nacionalinis elektronikų egzaminas pritraukė dvigubai daugiau dalyvių, nei 2021 m. į elektronikos inžinerijos specialybes priimta studijuoti studentų, nors ir jų skaičius pernai šoktelėjo apie 40 proc. Pasak egzamino organizatorių, visa tai rodo, kad Lietuvoje kyla elektronikos mokslo banga: elektronika domisi ir šią itin perspektyvią profesiją atranda vis daugiau moksleivių.
Internete vykusiame Nacionaliniame elektronikų egzamine jėgas išmėgino 358 dalyviai, tarp kurių buvo daugiausia 8-12 klasių moksleiviai iš 67 bendrojo lavinimo bei profesinių mokyklų.
Įtraukiančius, smagius ir tikrai nenuobodžius egzamino klausimus, atitinkančius moksleivių lygį, paruošė kampanijos „Ateitis – elektronikams“ iniciatoriai: Kauno elektronikos produktų kūrimo įmonės „Continental Automotive Lithuania“, „Hella Lithuania“, „Kitron“, „Littelfuse LT“ ir „Teltonika Networks“ bei dvi aukštosios šalies mokyklos – Kauno technologijos universitetas ir Kauno technikos kolegija.
Šia antrus metus iš eilės vykstančia kampanija siekiama padėti jauniems žmonėms atrasti perspektyvias bei didelę pridėtinę vertę valstybei kuriančias elektronikos inžinerijos krypties specialybes.
„Iš viso egzamino dalyviams paruošėme 34 klausimus apie elektroniką, kuriems išspręsti, mūsų skaičiavimais, reikėjo iki 45 minučių. Vis dėlto egzamino laimėtojai su užduotimis susitvarkė per daug trumpesnį laiką – kai kuriems dalyviams tam pakako ir vos trylikos minučių“, – sakė Andrius Veršinskas, kampaniją „Ateitis – elektronikams“ koordinuojančios VšĮ „Kaunas IN” verslo skyriaus vadovas.
Pasak A. Veršinsko, beveik visi egzamino dalyviai žinojo, kurio vabzdžio vardu vadinamas elektronikos prietaisas, skirtas slaptiems pokalbių pasiklausymams – šis klausimas egzamino dalyviams buvo vienas lengviausių.
Tuo tarpu vienas „kiečiausių riešutėlių“ egzamine buvo klausimas apie grynąjį puslaidininkį – dauguma dalyvių nežinojo, kad grynasis puslaidininkis yra nelaidus, nes neturi valentinių elektronų.
Geriausiai pasirodžiusiems dalyviams – „GoPro Hero8 Black“ veiksmo kameros
Penkiems geriausiems 8-12 klasių moksleiviams, teisingai atsakiusiems į daugiausiai egzamino klausimų, bus įteikti prizai – veiksmo kameros „GoPro Hero8 Black“. Kitų geriausius rezultatus pademonstravusių egzamino dalyvių bei aktyviausių mokytojų laukia Kauno elektronikos produktų gamybos bendrovių skirtos atminimo dovanos.
Tarp aštuntos klasės moksleivių egzamino laimėtoja tapo Kristina Kazakevičiūtė iš Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos. Beje, aštuntokų grupėje tarp geriausiai pasirodžiusių dalyvių dominavo merginos.
„Elektronikos mokslu tik pradedu domėtis. Po ekskursijos į Kauno kolegijos Pramonės inžinerijos ir robotikos katedrą nusprendžiau su šia sritimi susipažinti iš arčiau“, – pasakojo K. Kazakevičiūtė.
Moksleivė sakė, kad išbandyti jėgas egzamine ją paskatino fizikos mokytoja. Be to, aštuntokę suviliojo ir galimybė laimėti vertingą prizą. Egzamino metu ją nustebino klausimų įvairovė – nuo tokių, kaip teka elektros srovė, iki kuo avietė ir roplys pitonas susiję su elektronika. „Kai kurie klausimai pasirodė tikrai sudėtingi, tuomet bandžiau logiškai išmąstyti“, – sakė Nacionaliniame elektronikų egzamine geriausiai pasirodžiusi aštuntokė.
Tarp devintokų geriausiai egzaminą įveikė ir veiksmo kamerą laimėjo Ar Ma inicialais prisistatęs Kauno „Saulės“ gimnazijos moksleivis, dešimtokų grupėje laimėjo Edas Pacauskis iš Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos, vienuoliktokų – Tomas Paznėkas iš Vilniaus licėjus, o dvyliktokų – Kajus Černiauskas iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos.
Vienuoliktokų grupėje laimėtoju tapęs Vilniaus licėjaus moksleivis T. Paznėkas sakė mėgstantis dalyvauti įvairiuose konkursuose ir olimpiadose, nes tai leidžia pasitikrinti turimas žinias bei įgyti naujų.
Pasak vaikino, egzamino klausimai buvo įdomūs ir nesunkūs. „Su elektronika susipažinau 8 klasėje Meškėnų laboratorijos organizuojamo projekto metu. Nuo tada vis po truputį domiuosi elektronika“, – sakė T. Paznėkas.
Aktyviausiai Nacionaliniame elektronikų egzamine dalyvavo Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus miestų moksleiviai, nors prie internetu vykusio egzamino dalyviai jungėsi iš visos Lietuvos, neaplenkiant ir mažų miestelių bei kaimo gyvenviečių. Tarp aktyviausiai dalyvavusių mokyklų buvo Klaipėdos „Varpo“ gimnazija: egzamine jėgas išbandė net 94 jos mokiniai, taip pat Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija (34) ir Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija (20).
Egzaminu siekė atskleisti, kiek daug įdomybių ir kūrybos slypi elektronikoje
Nacionalinio elektronikų egzamino rengėjus maloniai nustebino ir mokytojų įsitraukimas: jie aktyviai ragino mokinius registruotis ir priimti egzamino iššūkį. Štai Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokytojos Jurgitos Rumšienės paskatinti egzamine sudalyvavo net 17 šios gimnazijos moksleivių.
„Mano auklėtiniai yra aštuntokai, todėl dalyvauti egzamine, skirtame 8–12 klasių mokiniams, jiems buvo didelis iššūkis“, – sakė mokytoja. „Vis dėlto jie su pasididžiavimu šį iššūkį priėmė ir išbandė savo jėgas. Neslėpsiu, jiems buvo sunku, bet įspūdžiai buvo patys geriausi – dar keletą dienų buvo apie ką kalbėti. Esu tikra, kad Nacionalinis elektronikų egzaminas turėtų prisidėti prie sunkaus, bet įdomaus elektronikos mokslo populiarinimo.“
Nacionalinio elektronikų egzamino iniciatoriai apibendrina, kad „pirmas blynas“ neprisvilo ir net pranoko lūkesčius.
„Šis egzaminas – tai dar viena patraukli forma populiarinti elektronikos sritį ir padėti moksleiviams atrasti itin daug galimybių atveriančias elektronikos inžinerijos krypčių specialybes. Nors tikslieji mokslai nėra tarp moksleivių mėgstamiausių pasirinkimų, matome, kad būtent šioje srityje yra didelis naujų darbo vietų augimas, tad kartu – ir daugiau galimybių susikurti sėkmingą karjerą dirbant įdomų, gerai mokamą darbą ir kartu kurti didelę pridėtinę vertę valstybei. Atlyginimai elektronikos inžinerijos specialistams Lietuvoje auga kasmet ir, tikėtina, augimo tempų nemažins“, – sakė kampaniją „Ateitis – elektronikams“ koordinuojančios agentūros „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas A. Veršinskas.
Egzamino iniciatoriai džiaugiasi, kad tiek Nacionalinis elektronikų egzaminas, tiek stojimo į aukštąsias mokyklas tendencijos rodo vis labiau augantį moksleivių susidomėjimą elektronikos inžinerijos sritimi. Kauno technologijos universiteto ir Kauno technikos kolegijos duomenimis, pernai stojančiųjų į elektronikos inžinerijos krypčių specialybes padaugėjo apie 40 proc. Tai suteikia vilčių, kad ateityje elektronikos inžinierių, be kurių negalėtų vystytis daugelis industrijų ir verslo krypčių, daugės.
Šalies elektronikos produktų pramonės branduolį sudarančios Kauno elektronikos produktų gamybos įmonės prognozuoja, kad per ateinančius 5 metus vien Kaune bus sukurta apie 2000 papildomų darbo vietų elektronikos inžinerijos specialistams.
