Įdomi, labai gerai mokama, perspektyvi profesija: taip elektronikos inžineriją apibūdina tiek šios profesijos atstovai – elektronikos inžinieriai, tiek darbo rinkos ekspertai. Nepaisant to, darbo rinkoje šių specialistų itin trūksta, o ypač retai šią profesiją renkasi merginos, nors tai susiję tik su stereotipais. Štai septintus metus elektronikos inžiniere dirbanti Modesta Mikštaitė tikina, kad savo darbo nekeistų į jokį kitą – jis skatina kūrybiškai mąstyti, eksperimentuoti, o dėl to, kad į rankas kartais tenka paimti lituoklį, yra tik įdomiau.
Trūksta merginų elektronikių pavyzdžių aplinkoje
Kaune įsikūrusioje elektronikos jutiklių projektavimo ir gamybos įmonėje „Littelfuse LT“ dirbanti 28-erių M. Mikštaitė savo kelią elektronikos inžinerijos srityje pradėjo baigusi biomedicinos elektronikos studijas Kauno technologijos universitete (KTU).
Šios studijos Modestą sudomino todėl, kad mokykloje merginai patiko mokytis fizikos bei matematikos. Nors universitete studijuojami dalykai jai buvo suprantami ir įdomūs, Modesta sako ilgai neįsivaizdavusi, kaip iš tiesų atrodys būsimas jos darbas elektronikos inžinerijos srityje. Pasak pašnekovės, tai gali būti viena priežasčių, kodėl merginos daug rečiau nei vaikinai renkasi inžinerinių krypčių specialybes.
„Tiesą pasakius, iki kokio ketvirto kurso buvo sunku įsivaizduoti, kaip atrodys mano būsimas darbas. Tik kursinių darbų rengimo metu, pradėjus projektuoti realius įrenginius, pasidarė aiškiau, ką veiksime ateityje. Manau, dėl to ir šią profesiją besirenkančių merginų nėra daug – tiesiog savo aplinkoje ir žiniasklaidoje matome mažai merginų ir moterų elektronikos inžinierių, kurios pasakotų apie savo profesiją ir karjerą. Tai formuoja nuomonę, kad tai yra „vyriška“ profesija, nors iš tiesų taip nėra – elektronikos inžinieriaus darbas nėra fiziškai sunkus ir šioje profesijoje save tikrai puikiai atranda ir merginos“, – įsitikinusi elektronikos inžinierė M. Mikštaitė.
Kuria jutiklius automobiliams nuo projektavimo iki testavimo
Ką gi veikia Modesta savo darbe kiekvieną dieną? Mergina sako, kad jos darbe yra daug kūrybos, nes daugiausiai laiko ji praleidžia projektuodama įvairius automobilių saugumui skirtus jutiklius. Skaičiuojama, kad Kauno įmonėje, kurioje dirba Modesta, pagamintų įvairiausių jutiklių rastume net trijuose iš keturių europietiškų automobilių, važinėjančių mūsų gatvėmis.
Didžiąją dalį darbo laiko mergina praleidžia prie kompiuterio, o apie 20 proc. jo skiria darbui su įrenginiais.
„Daugiausia dirbu prie elektronikos schemų projektavimo ir simuliavimo, tačiau taip pat testuoju savo gaminius, atlieku su jais eksperimentus, tenka ir palituoti. Savo darbą pavadinčiau kūrybišku, kadangi jo metu neretai tenka galvoti nestandartiškai. Taip yra todėl, kad projektuojant elektronikos gaminius, susiduriame su įvairiausiomis problemomis, o jų sprendimų būdų yra ne vienas, tad bandome, kuriame, eksperimentuojame“, – pasakoja M. Mikštaitė.
Elektronika ir kūryba Modestą dažnai lydi ir laisvalaikiu – mergina mėgsta užsiimti įvairių prototipų kūrimu ir yra sukūrusi ne vieną įdomų elektronikos prietaisą. Pavyzdžiui, kad ir šildančias pirštines savo draugei, turinčiai labai jautriai į šaltį reaguojančią odą.
Pasak merginos, darbas elektronikos inžinerijos srityje turėtų patikti ir bendrauti mėgstantiems žmonėms, nes jo metu dažnai tenka dirbti komandoje ir komunikuoti su kolegomis iš viso pasaulio.
Elektronikos inžinieriai dirba ne „purvinose gamyklose“, o moderniuose biuruose
Dauguma elektronikos inžinierių darbą randa dar studijuodami – dažniausiai jo net nereikia ieškoti, nes darbdaviai patys juos susiranda. Tai patvirtina ir Modestos pavyzdys – mergina pradėjo dirbti studijuodama 4 kurse.
Aukštųjų mokyklų duomenimis, pastaruoju metu susidomėjimas elektronikos studijomis Lietuvoje didėja – šiomis studijomis domisi ir šią itin perspektyvią profesiją atranda vis daugiau moksleivių. Elektronikos inžinierius ruošiančių Kauno technologijos universiteto ir Kauno technikos kolegijos duomenimis, 2021 m. į elektronikos inžinerijos specialybes priimtų studijuoti studentų skaičius šoktelėjo apie 40 proc., augimo tikimasi ir per šiųmečius stojimus.
Deja, merginos elektronikos inžinerijos studijas kol kas renkasi retai – KTU ir KTK inžinerijos studijų programose studijuojančios merginos sudaro mažiau nei 10 proc. visų studentų.
Štai KTK elektronikos technikos studijų programoje šiuo metu studijuoja 4 proc. merginų – nors ir nežymiai, šią studijų programą besirenkančių merginų skaičius pamažu didėja.
Deja, kitoje KTK studijų programoje – autotransporto technikos – studijuojančios merginos sudaro vos 0,5 proc.
Tuo tarpu KTU duomenys rodo, kad merginų, studijuojančių įvairiose inžinerinėse programose, pastaraisiais metais mažėjo: jei 2018-2019 m. merginos čia sudarė daugiau nei 9 proc. studentų, tai 2021-2022 mokslo metais jų skaičius siekė tik kiek daugiau nei 6 proc.
KTU Elektros ir elektronikos fakulteto bei dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU Lab“ lektorės Neringos Dubauskienės tokie skaičiai nestebina – šį semestrą savo paskaitose ji sutiko vos tris merginas. Lektorė mano, kad priežastys, dėl kurių merginos retai renkasi elektronikos inžineriją, yra kompleksinės.
„Visų pirma tai lemia elektronikos inžinerijos specialisto įvaizdis, kurį mes matome visuomenėje. Dažniausiai matome inžinierius vyrus, todėl merginos retai įsivaizduoja save inžinierės vaidmenyje. Merginos nežino, koks darbas jų laukia, ir užsisuka užburtas ratas“, – sako KTU dėstytoja N. Dubauskienė.
Pati N. Dubauskienė taip pat yra baigusi elektronikos inžinerijos studijas, todėl ji įvairiais būdais siekia keisti nusistovėjusį požiūrį ir skatina merginas atrasti šią daug galimybių atveriančią profesiją.
„Elektronikos inžinieriai nedirba purvinose gamyklose, kaip kai kurie moksleiviai mano – jų darbo vietos yra biurai, kaip ir daugelio kitų profesijų atstovų. Dalis elektronikos inžinierių dirba prie kompiuterių ekranų, kur projektuoja naujus gaminius, kiti, kuriems labiau patinka gamybiniai procesai, testuoja gaminius ir juos tobulina. Elektronikos inžinerijos studijas baigę studentai ateityje save visapusiškai realizuoja – jie greitai gauna gerai mokamus, stabilius, įdomius ir prasmingus darbus, kurių metu kuria didelę naudą dabartinėms ir ateities kartoms“, – priduria N. Dubauskienė.
Organizacijoms skatinant lyčių įvairovę, galimybės merginų karjerai netgi geresnės
Darbo rinkos ekspertas ir personalo atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris
Andrius Francas neabejoja: stereotipai, lig šiol trukdę merginoms kurti savo karjerą elektronikos inžinerijos srityje, ilgainiui sunyks ir merginų inžinierių ims daugėti.
„Merginų galimybės inžinerijoje yra visiškai lygios vaikinų galimybėms. Merginos turi tokius pat gabumus matematikos ir fizikos mokslams, be to, jos pasižymi kruopštumu ir atidumu, o tai tokioje preciziškoje srityje, kaip elektronikos inžinerija, yra didelis privalumas. Vienintelė kliūtis, kurią matau – kartais merginoms pritrūksta pasitikėjimo savo jėgomis ir palaikymo iš aplinkos“, – sako A. Francas.
Jis priduria, kad vis daugiau organizacijų siekia lyčių įvairovės komandose, o tai merginoms suteikia dar didesnes galimybes karjerai: skatindamos lyčių įvairovę, kai kurios įmonės suteikia prioritetą kandidatėms merginoms.
Tuo tarpu kalbant apie elektronikos inžinierių atlygį, pasak A. Franco, darbdaviams visiškai nėra svarbu darbuotojo lytis – jo dydį lemia darbuotojo kompetencija, patirtis ir lūkesčiai, o ne lytis.
„Elektronikos inžinerija yra viena iš nedaugelio sričių Lietuvoje, kurioje darbuotojų atlygis kasmet stabiliai auga – per pastaruosius 5 metus atlyginimai šioje srityje išaugo vidutiniškai 50 proc. Ateinančių penkerių metų prognozė ta pati – numatoma, kad elektronikos inžinierių atlygis augs dar po 10 proc. kasmet“, – teigia darbo rinkos ekspertas A. Francas.
